Apklausos ir pokalbiai
Liudininkų pokalbiai ir įtariamųjų apklausos – teisės ir ribos, apklausos kambarys, eiga, technikos ir ko niekada nedaryti.
Apklausa – ne kova, kurią reikia laimėti. Tai pokalbis, kuriame tyrėjas surenka faktus, patikrina juos su įrodymais ir leidžia kitam žaidėjui suvaidinti savo veikėją – net jei jis nusprendžia tylėti.
Pokalbis ar apklausa
| Pokalbis su liudininku | Įtariamojo apklausa | |
|---|---|---|
| Kur | Įvykio vietoje, namuose, kavinėje | Nuovadoje, apklausos kambaryje |
| Ar sulaikytas | Ne, gali bet kada išeiti | Dažniausiai taip |
| Teisės | Neprivalo kalbėti | Teisė tylėti ir teisė į advokatą |
| Tikslas | Ką matė ir girdėjo | Jo versija ir jos patikrinimas |
Liudininkus kalbini po vieną. Kai jie kalbasi tarpusavyje, jų prisiminimai susilieja, ir nebeaišku, kas ką matė pats.
Teisės ir ribos
Sulaikytojo teisės aprašytos puslapyje Teisės, jėga ir šaudymas. Apklausoje jos galioja visu griežtumu:
- Teisė tylėti. Jei įtariamasis tyli, apklausa nesibaigia muštynėmis – kaltę įrodai įkalčiais.
- Teisė į advokatą. Paprašė advokato – apklausa sustoja, kol jis atvyks. Jei serveryje advokatų nėra, tvarka priklauso nuo serverio.
- Laikas. Sulaikymas neturi tęstis be galo. Pavyzdinė riba nuovadoje aprašyta sulaikymo puslapyje.
Jokių smūgių, grasinimų ginklu ar „/me spaudžia pirštus durimis“. Tai nusikaltimas ir pareigūnui.
„/me išgauna prisipažinimą“ – ne RP. Prisipažinti ar ne, sprendžia kitas žaidėjas.
„Prisipažink, ir paleisiu“ – jei negali to įvykdyti, nežadi. Susitarimus tvirtina tik prokuroras.
„Prisipažink, nes kitaip rašysiu reportą“ – IC ir OOC nemaišoma.
Apklausos kambarys

- Tyrėjai sėdi arčiau durų, įtariamasis – toliausiai nuo jų.
- Ant stalo nėra nieko, kuo galima sužaloti: tik popieriai ir vanduo.
- Kamera įrašo visą pokalbį. Įrašas saugo ir įtariamąjį, ir tave.
- Už veidrodinio stiklo gali stebėti biuro vadovas ar prokuroras.
Jei serveryje apklausos kambario nėra, užtenka tylios nuovados patalpos. Svarbu ne baldai, o tvarka.
Apklausos eiga
- Pasiruošk. Perskaityk bylą. Žinok, ką jau įrodei ir ko dar trūksta.
- Pradžia. Įjungi įrašą, pasakai datą, laiką, bylos numerį ir kas dalyvauja.
- Teisės. Primeni teisę tylėti ir teisę į advokatą.
- Laisvas pasakojimas. Atviras klausimas ir tyla: „Papasakokite, ką veikėte vakar vakare.“
- Detalės. Kas, kur, kada, su kuo. Tikslini laiką ir vietas.
- Įrodymai. Parodai, kas nesutampa su jo pasakojimu, ir leidi paaiškinti.
- Pabaiga. Trumpai pakartoji, ką išgirdai, ir pasakai, kas bus toliau.
Technikos
„Kas nutiko?“ vietoj „Ar tu šaudei?“ Atviras klausimas duoda istoriją, uždaras – tik „ne“.
Po atsakymo patylėk kelias sekundes. Žmonės dažnai užpildo tylą tuo, ko neketino sakyti.
Paprašyk papasakoti nuo pabaigos į pradžią. Sugalvotą istoriją taip papasakoti sunku.
Pirmiausia leisk papasakoti savo versiją, tik tada parodyk nuotrauką ar išvadą.
Vienas klausia, kitas rašo ir stebi. Antrasis įsiterpia tik susitartu ženklu.
Pasiūlymas bendradarbiauti tik per prokurorą: „Galiu paprašyti prokuroro tai įvertinti.“
Pavyzdys
Atkreipk dėmesį: tyrėjas nė karto nepakėlė balso ir nieko nepažadėjo. Įtariamasis pats pasirinko tylėti – ir tai visiškai normali RP pabaiga. Byla remiasi įrodymais, ne prisipažinimu.
Įtariamasis tyli. Tyrėjas ramiai užbaigia apklausą, įrašo, kas buvo pasakyta, ir byla keliauja prokurorui su balistikos išvada ir kamerų įrašu.
Įtariamasis tyli, todėl tyrėjas „/me trenkia jam per galvą“ ir grasina, kad „rasime ir tavo šeimą“. Prisipažinimo vertė lygi nuliui, o skundas vidaus tyrimams – garantuotas.