Autopsija
Kaip pagarbiai ir be žiaurių detalių suvaidinti autopsiją – mirties priežastis, apytikslis mirties laikas, žaizdų analizė ir toksikologija.
Autopsija – teismo medicinos tyrimas, atsakantis į tris klausimus: nuo ko žmogus mirė, kada ir kaip atsirado sužalojimai. RP tai rami, kruopšti scena morge. Svarbiausia čia – faktai, ne vaizdai.
Pasiruošimas
- Kas dalyvauja: koroneris, kartais asistentas, tyrėjas ar kriminalistas – jie stebi ir užduoda klausimus.
- Apranga: chalatas, prijuostė, pirštinės, kaukė, apsauginiai akiniai.
- Dokumentai: bylos numeris, informacija iš vietos, kriminalistų nuotraukos.
- Pagarba: kūnas visada uždengtas, išskyrus tiriamą vietą. Juokų ir pašalinių nėra.
Autopsijos eiga
- Išorinė apžiūra. Ūgis, kūno sudėjimas, drabužiai, tatuiruotės, randai, matomi sužalojimai.
- Sužalojimų aprašymas. Kiekviena žaizda – vieta, dydis, pobūdis. Viskas fotografuojama.
- Vidinis tyrimas. RP lygiu – viena dvi eilutės: „atlieka vidinį tyrimą“ ir rezultatas.
- Mėginiai. Kraujas toksikologijai: alkoholis, narkotikai, vaistai.
- Išvada. Mirties priežastis, mirties būdas, apytikslis mirties laikas.
Mirties priežastis
Mirties priežastis rašoma paprastai ir trumpai, dažniausiai dviem lygiais:
| Lygis | Pavyzdys |
|---|---|
| Tiesioginė priežastis | Didelis kraujo netekimas |
| Ją sukėlusi priežastis | Šautinė krūtinės žaizda |
Dar nurodomas mirties būdas – viena iš kategorijų: natūrali mirtis, nelaimingas atsitikimas, nužudymas, savižudybė arba nenustatyta. Koroneris jį nustato medicinos požiūriu. Ar tai nusikaltimas ir kas kaltas, sprendžia tyrėjai ir teismas.
Mirties laikas
Tikslaus laiko nustatyti neįmanoma, todėl koroneris visada pateikia intervalą. RP lygiu jis remiasi keliais požymiais:
Po mirties kūnas pamažu vėsta. Kuo jis vėsesnis, tuo daugiau laiko praėjo.
Raumenys sustingsta per kelias valandas, o vėliau vėl atsileidžia.
Kraujas nusėda žemiausiose kūno vietose. Tai rodo laiką ir tai, ar kūnas buvo perkeltas.
Paskutinis skambutis, čekis, liudininkai. Tai policijos informacija, bet ji padeda patikslinti intervalą.
Žaizdų analizė
Šios dalies labiausiai laukia tyrėjai. Koroneris sako, ką rodo žaizda, o ne kas kaltas.
| Klausimas | Ką gali pasakyti koroneris |
|---|---|
| Kuo sužalota? | Šautinė, durtinė, pjautinė, bukas daiktas |
| Iš kurios pusės? | Įėjimo ir išėjimo angos, kryptis |
| Iš kokio atstumo? | Iš arti ar iš toli – pagal pėdsakus aplink žaizdą |
| Kiek sužalojimų? | Ir kuris jų buvo mirtinas |
| Ar gynėsi? | Gynybiniai sužalojimai ant rankų |
| Prieš mirtį ar po jos? | Ar žaizdos atsirado gyvam žmogui |
Kulkos, gilzės ir ginklo ekspertizė – kriminalistų darbas. Koroneris jiems perduoda įrodymus ir atsako į medicininius klausimus.
Toksikologija
Kraujo mėginys parodo, ar žmogus buvo išgėręs, apsvaigęs nuo narkotikų ar vaistų. RP tai dažnai tampa svarbiu bylos posūkiu. Rezultatai gaunami ne iš karto – po kelių valandų ar kitą dieną.
Kai stebi kiti
Tyrėjai ir kriminalistai kartais stebi autopsiją. Paaiškink jiems paprastais žodžiais, ką darai, ir nekelk sensacijų. Jei stebinčiam pasidaro bloga, leisk jam išeiti – tai irgi geras RP.
Sužalojimų ekspertizė gyviems
Kai policijai reikia įvertinti gyvo žmogaus sužalojimus (sumušimai, smurtas šeimoje, užpuolimas), koroneris atlieka sužalojimų ekspertizę: apžiūri, išmatuoja, nufotografuoja ir parašo išvadą. Pacientas apžiūrimas tik su jo sutikimu, o rezultatai teikiami tyrėjui.