Krizės intervencija
Kaip elgtis, kai žmogus krizėje – saugumas, kontaktas, klausymasis, planas ir perdavimas, darbas kartu su policijos derybininku.
Krizė – būsena, kai žmogus nebemato išeities: po netekties, po sunkaus įvykio, kai grasina sau ar kitiems. Tai sunkiausia psichologo scena. Ji vaidinama lėtai, rimtai ir be jokių žiaurių detalių.
Penki žingsniai

1. Saugumas
Pirmiausia – saugumas: tavo, aplinkinių ir paties žmogaus.
- Pirmoji atvyksta policija ir užtikrina vietą. Psichologas neina pas ginkluotą žmogų vienas.
- Pašaliniai atitraukiami, kad nebūtų žiūrovų ir šūksnių.
- Lieki saugiu atstumu ir nedarai staigių judesių.
2. Kontaktas
Prisistatai paprastai, be pareigų ir titulų. Klausi vardo ir kalbi su žmogumi kaip su žmogumi.
3. Klausymasis
Ilgiausias žingsnis. Neginčyk, nemoralizuok, nesakyk „viskas bus gerai“. Klausykis, atspindėk ir įvardyk jausmus – kaip konsultacijoje, tik dar lėčiau.
4. Planas
Kai žmogus nurimsta, kartu susitariate, kas bus toliau – mažais, aiškiais žingsniais:
- „Dabar nueikime iki greitosios, ten šilta.“
- „Paskambinsime tavo seseriai.“
- „Rytoj susitiksime ligoninėje.“
Nežadėk to, ko negali įvykdyti. Melas krizės metu sugriauna visą pasitikėjimą.
5. Perdavimas
Krizė nesibaigia vien tuo, kad žmogus nurimo. Perduodi jį medikams – apžiūrai ir stebėjimui ligoninėje, prireikus – psichiatrui. Policijai paaiškini tik tai, ką būtina žinoti.
Darbas su policijos derybininku
Kai vietoje yra ginklas, įkaitai ar pavojus kitiems, vadovauja policija, o kalba jos derybininkas. Psichologas tampa patarėju.
| Psichologas daro | Psichologas nedaro |
|---|---|
| Pataria derybininkui, ką sakyti ir ko vengti | Neperima pokalbio be susitarimo |
| Seka žmogaus emocijas ir praneša apie pokyčius | Nesiveržia į perimetrą |
| Kalbasi su artimaisiais už perimetro | Nieko nežada policijos vardu |
| Po įvykio veda debriefing pareigūnams | Viešai nevertina taktikos |
Kaip dirba derybininkas, rasi ARO derybų puslapyje.
Po įvykio psichologas lieka su tais, kurie dalyvavo: pareigūnais, medikais, liudininkais. Kaip vesti grupinį aptarimą – Vertinimai, debriefing ir įrašai.
Ko niekada nedaryti
- Nejuokauti. Net jei scena atrodo „per daug“, tai ne vieta pokštams.
- Nemesti iššūkių – jokių „vis tiek to nepadarysi“.
- Neaprašinėti, kaip žmogus galėtų sau pakenkti. Tokių detalių nereikia nei RP, nei kam nors kitam.
- Neskubinti. Jei OOC laikas spaudžia, geriau sutrumpinti sceną, nei „greitai įkalbėti“.
- Neliesti be leidimo. Staigus prisilietimas gali viską sugadinti.
Kai krizė – ne pagrindinė scena
Kartais krizė kyla netikėtai: po avarijos, gavus blogą žinią ligoninėje, po apiplėšimo. Ne visada reikia penkių žingsnių ir derybininko. Kartais užtenka:
Realus gyvenimas
Viskas šiame puslapyje – vaidyba. Bet kartais žaidėjas už veikėjo vaidina tai, ką išgyvena iš tikrųjų.
- Jei atrodo, kad žaidėjui realiai sunku, sustabdyk sceną ir per
/oocar asmenine žinute paklausk, ar viskas gerai. Tai svarbiau už bet kokį RP. - Jei nerimauji dėl žaidėjo, pranešk administracijai – jie gali padėti.