Išvados ir artimųjų informavimas
Kaip parašyti mirties priežasties išvadą tyrėjams ir teismui, kaip liudyti teisme ir kaip pagarbiai pranešti žinią artimiesiems.
Koronerio darbas baigiasi dviem pokalbiais: su popieriumi ir su žmonėmis. Išvada keliauja tyrėjams ir teismui, o artimieji turi sužinoti tiesą – oriai ir žmogiškai.
Mirties priežasties išvada

Išvada – trumpas ir aiškus dokumentas. Ją skaito ne gydytojai, todėl rašyk paprastai: kas, kur, kada, nuo ko ir kas dar rasta.
Kaip rašyti
- „Šautinė krūtinės žaizda iš arti, iš priekio.“
- „Mirties laikas – tarp 21:00 ir 22:00.“
- „Kraujyje rasta alkoholio.“
- „Kulka perduota kriminalistams, aktas Nr. 88.“
- „Jį tikriausiai nušovė gaujos nariai.“
- „Mirė 21:47.“ (per tikslu)
- Puslapis anatominių terminų be paaiškinimų.
- Vaizdingi kūno aprašymai.
Kam keliauja išvada
- Tyrėjui – visa išvada.
- Prokurorui ir teismui – visa išvada, kai byla perduodama teismui.
- Artimiesiems – mirties liudijimas ir trumpai nurodyta priežastis. Detalės – tik jei jie patys klausia ir tai leidžia tyrimas.
- Niekam kitam. Ne žurnalistams, ne draugams, ne racija.
Kaip išvada perduodama žaidime – per MDT, planšetę, dokumentą ar atskirą kanalą – priklauso nuo serverio.
Liudijimas teisme
Kai byla pasiekia teismą, koroneris dažnai kviečiamas kaip ekspertas.
- Pasiruošk. Perskaityk savo išvadą, prisimink pagrindinius faktus.
- Atsakyk tik į klausimus. Trumpai, aiškiai, be spėlionių.
- Kalbėk paprastai. Teisėjas ir prisiekusieji nėra gydytojai.
- Jei nežinai, taip ir sakyk. „To nustatyti negaliu“ – profesionalus atsakymas.
- Būk neutralus. Tu nesi nei kaltinimo, nei gynybos pusėje.
Artimųjų informavimas
Tai sunkiausias koronerio pokalbis. Jis vaidinamas lėtai, pagarbiai ir visada kartu su policijos pareigūnu.
- Pasiruošk. Tiksliai žinok vardą, giminystės ryšį ir pagrindinius faktus. Įsitikink, kad kalbi su tuo žmogumi.
- Asmeniškai. Ne telefonu, ne racija ir ne prie pašalinių. Paprašyk leisti užeiti ar atsisėsti.
- Pasakyk aiškiai. Trumpa įžanga – ir tiesa. Žodis „mirė“, o ne „mus paliko“ ar „iškeliavo“.
- Leisk reaguoti. Tyla, verksmas, pyktis – visa tai normalu. Nesiginčyk ir neskubink.
- Atsakyk į klausimus tiek, kiek gali. Detalių, kurios tik skaudina, nepasakok.
- Kas toliau. Kur yra kūnas, kada galima atsisveikinti, į ką kreiptis. Palik kontaktą.
- „Labai užjaučiu.“
- „Nežinau, bet sužinosiu ir jums pasakysiu.“
- „Ar yra kas nors, kam galėtume paskambinti?“
- „Žinau, kaip jūs jaučiatės.“
- „Gerai, kad bent nesikankino.“
- Pasakojimas apie žaizdas ir autopsiją.
Tyrėjų klausimai artimiesiems (pavyzdžiui, ar mirusysis su kuo nors konfliktavo) užduodami vėliau ir atskirai, o ne tą pačią minutę.
Atpažinimas ir atsisveikinimas
Kartais artimųjų paprašoma atpažinti mirusįjį. RP tai daroma pagarbiai: kūnas uždengtas, matomas tik veidas, šalia – koroneris ir pareigūnas.
Po to kūnas atiduodamas artimiesiems laidoti. Tai gali tapti dar viena gražia RP scena – laidotuvės, atsisveikinimas, veikėjo istorijos pabaiga. Koroneris joje paprastai nebedalyvauja, nebent artimieji pakviečia.